Italijos Respublika yra valstybė pietų Europoje. Italija apima Apeninų pusiasalį ir dvi dideles salas Viduržemio jūroje: Sardiniją, Siciliją bei daug mažesnių, kaip Kaprio, Iskijos, Elbos ir kt. salos. Šiaurėje šalis remiasi į Alpes, kur ribojasi su Prancūzija, Šveicarija, Austrija ir Slovėnija. Italijos teritorijoje anklavais laikomos nepriklausomos Vatikano ir San Marino valstybės.

Italija turi diversifikuotą pramoninę ekonomiką su panašia bendra apimtimi ir skaičiuojant vienam gyventojui kaip ir Prancūzijoje ir D. Britanijoje. Italijos kapitalistinė ekonomika išlieka pasidalinusi į pramoninę Šiaurę, dominuojamą privataus sektoriaus, ir kiek mažiau išvystytus žemės ūkiu besiremiančius Pietus.

Pagrindinės pramonės šakos: mašinų gamyba, metalurgija, chemijos ir naftos chemijos pramonė, lengvoji ir maisto pramonė. Italija yra viena stambiausių automobilių, dviračių ir mopedų, traktorių, skalbimo mašinų ir šaldytuvų, radioelektronikos, pramonės įrangos, plieninių vamzdžių, plastmasių ir dirbtinio pluošto, automobilių padangų, taip pat drabužių ir odos gaminių, avalynės, vyno (pirma vieta pasaulyje pagal eksportą), pasta, sūrio, alyvuogių aliejaus, vaisių ir pomidorų konservų gamintojų ir eksportuotojų pasaulyje.

Italija priklauso labiausiai išsivysčiusių pasaulio pramoninių valstybių grupei G8. “Made in Italy” yra pripažintas visame pasaulyje dėl išskirtinio dizaino, elegancijos, skonio ir aukštos kokybės. Italijoje gaminto produkto kokybę lemia iš kartos į kartą perduodamos tradicijos, meistriškumas ir inovacijos.

Italijos valdymo forma – parlamentinė respublika. Valstybinė kalba – italų, kai kuriuose regionuose kalbama prancūzų, vokiečių ir slovėnų kalbomis. Valstybinė valiuta – euras (EUR), šalies dydis – 301 338 km², gyventojų skaičius – 60 mln. 656 tūkstančiai.

Daugiau informacijos apie Italijos ekonomiką kviečiame skaityti Italijos nacionalinio statistikos instituto ISTAT parengtoje metinėje 2016m. ataskaitoje ir 2017 m. mėnesinėse ataskaitose.

Metinė ataskaita 2017

Mėnesinės Italijos ekonomikos ataskaitos, 2018: Sausis, Vasaris, Kovas, Balandis, Gegužė, Birželis